Mažakalbės poezijos kūrėjo trečias rinkinys. Ankstesnėse knygose – „Dienų pasiklausiu“ (1997), „Staktos“ (2004) – ryškėjęs taupios žemaičio išraiškos kelias atvedė į savitus visai lakoniškosios poetinės kalbos vaizdus. Tai rupių dabarties realijų originalus sąlytis su amžinu gamtos gaudesiu. Steponas Algirdas Dačkevičius, šeštą gyvenimo dešimtmetį minantis lituanistas, kilęs iš Raseinių apylinkių, dabar dirba savo darbą – redaguoja Telšių apskrities laikraštį „Kalvotoji Žemaitija“. Galima įsivaizduoti, koks tai darbas. Ir rašo eilėraščius. Ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos skaitytojams jie žinomi nuo 1981 metų. Lig šiol yra išleidęs dvi poezijos knygas, priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, taigi „peršokęs kartelę“, kurią literatūros profesionalai yra iškėlę vieni kitiems. Ir štai trečias eilėraščių rinkinys. Nedidukas, iš mažakalbių eilėraščių. Kai žodžių nedaug – gerai ar blogai? Visaip būna. Sakykime – šįkart gerai, nes poetas geba išraiškingą dabarties realiją įterpti į ilgaamžį gamtos ratą keliomis eilutėmis.
Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla