Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Rasa Senkutė-Kašėtienė. Juozas Senkus (1907-1970)- žymus lietuvių tarmėtyrininkas, padėjęs pagrindus Lietuvių kalbos atlasui, pirmųjų dialektologinių ekspedicinių organizatorius. Svarus šio mokslininko indėlis ir į didijį Lietuvių kalbos žodyną, lietuvių onomastiką. Jis yra surinkęs daugybę vietovardžių ir asmenvardžių, gilinęsis į jų kirčiavimą, formų taisyklingumą, rašybą. Nemažai šis kalbininkas prisidėjo ir prie lietuvių bendrinės kalbos norminimo, tarties vienodijimo. Jis nustatė daugelį kirčiavimo dėsningumų, išaiškino atskirų žodžių, jų formų vartojimą. Kalbos kultūros klausimais yra paskelbęs keliasdešimt straipsnių, kuriuose nagrinėjo įvairius rašybos, tarties ir kirčiavimo, morfologijos, žodžių darybos, leksikos, linksnių vartojimo bei kitus dalykus. Knygoje skelbiamas beveik visas kalbininko mokslinis palikimas. Su jo gyvenimu ir darbais supažindinama platus įvadinis Kazio Morkūno ir Algirdo Sabaliausko straipsnis. Čia spausdinama daug iki šiol neskelbtų nuotraukų iš šeimos archyvo.
Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas