Kadaise knyga buvo apibūdinama kaip susiūti popieriaus ar pergamento labai su rašytu ar spausdintu tekstu. Dabar knygos suvokimą praplėtė elektroninės knygos, tad knyga nebūtinai turi būti fizinis, paliečiamas kūrinys.

Nuo senų laikų informacija buvo perduodama iš lūpų į lūpas ir keliaudavo iš kartos į kartą. Tačiau visi žinome, kaip veikia „sugedęs telefonas“, ypač kai jis užtrukęs kelis šimtmečius. Todėl išradus raštą informacijos perdavimui pradėtos naudoti molinės lentelės, kurias galime drąsiai vadinti knygų pirmtakais. Vėliau radosi pergamento ritiniai, įrištos knygos, kurios kuo toliau, tuo labiau panašėjo į dabar mums įprastas knygas.

Išradus spausdinimo presą ir pradėjus aktyviai jį naudoti, knygos tapo labiau prieinamos plačiajai visuomenei. Iki tol knygos buvo bažnyčių, universitetų ir turtingų didikų pasididžiavimas.

Pirmoji lietuviška knyga
„Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“ taip vadinosi pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo išleista 1547 m. Karaliaučiuje. Knyga, kurios pavadinimas šiais laikais skambėtų „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionysbės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Yra sudaryta iš 79 puslapių. Ši knyga tapo pagrindu visai Lietuvos raštijai, kalbos gramatikai, terminologijai, pasaulinei poezijai, muzikos istorijai.

Biblija
Seniausia pasaulyje ir labiausiai paplitusi bei perkamiausia knyga yra laikoma Biblija. Knyga kurią sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai yra krikščionių šventasis raštas, įvairių autorių raštų rinkinys, krikščionybės dogmatikos ir pamaldų pagrindas.

Elektroninės knygos
Knygų ateitis kol kas sunkiai nusakoma. Šiuo metu knygos yra skaitmeninamos ir daugelį ypač naujų knygų, kurios yra išleidžiamos popieriniu variantu, galima rasti ir elektroniniu. Knygos tampa prieinamesnės, kadangi mobiliaisiais įrenginiais galima skaityti knygas būnant kelyje, atostogaujant ir nereikia vežiotis sunkių knygų kelionių rankinėje.