Monografijoje nagrinėjama latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema, nustatomi jos struktūriniai požymiai. Vidinės rekonstrukcijos ir lyginamuoju metodu rekonstruojama pralatvių daiktavardžio linksniavimo sistema, paveldėta iš rytų baltų prokalbės. Remiantis penkiais fleksinių formų kūrimo principais ir dviem morfologinių pakitimų dėsningumais nustatytos latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistemos raidos tendencijos tarmėse, išryškinami fleksinių klasių ir fleksinių formų kitimo vidiniai motyvai ir sąlygos. Knyga skiriama latvistams, baltistams, filologijos fakultetų studentams, magistrantams, doktorantams ir visiems, kas domisi kalbų raida.
Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras