Romano „Spinozos problema“ centre dvi iškilios asmenybės – Baruchas Spinoza, žmogus pakeitęs istorijos tėkmę, nutiesęs kelią Švietimo amžiui, pirmasis sukritikavęs Bibliją, suformulavęs daug psichoterapijai itin svarbių idėjų ir Alfredas Rozenbergas, pagrindinis nacių ideologas. Nors juos skyrė trys šimtai metų, Rozenbergui ir naciams ramybės nedavė tai, kad, daug iškilių Vokietijos mąstytojų, tarp jų ir Gėtė, gerbė žydą Spinozą. Tai buvo pavadinta „Spinozos problema“. Gyvai kurdamas vidinį dviejų vyrų gyvenimą, I. Yalomas tyrinėja plonytę ribą, skiriančią didį protą nuo niekingo pasipūtimo, teisų ateistą nuo žudyti kurstančio bedievio. Irvinas D. Yalomas – amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai pasižymi moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu – savybėmis,   įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. Rašytojas yra sukūręs keletą grožinės literatūros kūrinių, pats juos vadina „mokomaisiais romanais“, tarp kurių „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“ ir „Spinozos problema“.
Prekinis ženklas: Vaga