Antanas Miškinis (1905–1983) buvo vienas didžiausių mūsų poetų neoromantikų, siekusių sintetinti tradicinės lietuvių lyrikos ir Vakarų modernizmo patyrimą. Knygą „Varnos prie plento“ A. Miškinis išleido būdamas trisdešimties. Tai buvo tik antra jo knyga, bet atminty ir poezijos istorijoje ji kaip visuma išliko. Tęsdami pernai pradėtą fotografuotinių leidinių seriją, A. Miškinio šimtmečio proga leidžiame jo paties turėto egzemplioriaus kopiją. Kartodami leidinį tokį, koks jis tada buvo, atvartuose sąmoningai pateikiame pluoštelį vertinimų iš 1935 m. spaudos. Apie knygą rašė autoritetai, jos reikšmė ir ypatumai buvo iš karto suvokti. Gretinimuose to meto recenzentai minėjo B. Brazdžionio, J. Kossu-Aleksandravičiaus (Aisčio), S. Jesenino pavardes, suvokė A. Miškinį kaip A. Vienažindžio, A. Baranausko aukštaitiško kelio tęsėją. Už „Varnas prie plento“ A. Miškiniui buvo paskirta „Sakalo“ premija. Taigi poezijos knyga, gyvenanti septynis dešimtmečius, ateina vėl.
Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla