Menai

Žmogus Lietuvos fotografijoje

Knygoje analizuojami svarbūs Lietuvos fotografijos pokyčiai, išryškėję XX a. pabaigoje. Dalis tuomet sukurtos fotografijos netęsė humanistinių Lietuvos fotografijos mokyklos tradicijų ir apskritai neatitiko įprastų fotografijos meniškumo kriterijų. Fotografai ir kiti menininkai ėmė kurti neišraiškingą fotografiją, skatinančią refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką. Ši požiūrių kaita monografijoje atskleidžiama analizuojant ir lyginant skirtingų laikotarpių bei stilių lietuvių […]

Muzika kaip kultūros tekstas

Augustinas muziką kildino iį angelų giedojimo, o Roland’as Barthes’as ją siejo su žmogaus balso paslaptimis. Kur slypi muzikos galios? Kuris matmuo – dvasiškasis ar kūniškasis – muzikos mene viešpatauja? Ar galima muziką perskaityti ir aprašyti kaip kultūros tekstą? Šie klausimai iškilo jau seniai: įminti abstrakčios muzikos kalbos paslaptis mėginta pasitelkus matematiką ir retoriką, filosofiją ir […]

Koncertmeisterio klasė

Šiame leidinyje aptariamos pianisto koncertmeisterio veiklos sferos, darbo specifika, profesinės kompetencijos samprata bei grojimo ansamblyje ypatumai. Analizuojama, kuo skiriasi ansamblinis ir solinis grojimas; koks akompanimento vaidmuo bendrame muzikos kūrinio kontekste; kokie gebėjimai lemia akompaniatoriaus profesinio meistriškumo lygį, ar profesionalus gebėjimas groti instrumentu garantuoja grojimo ansamblyje kokybę; kokios charakterio savybės gali turėti įtakos sėkmingam koncertmeisterio darbui; […]

XVIII a. sienų tapyba Lietuvos bažnyčių architektūroje

Monografijoje, skirtoje iki šiol lietuvių menotyroje mažai tyrinėtai temai, plačiau analizuojami būdingiausi vėlyvojo baroko ir rokoko sienų tapybos polichromijos pavyzdžiai statinių eksterjeruose ir interjeruose, aprašomas jų išdėstymas architektūrinėje erdvėje ir ikonografijos raiška.  Išsamiau aptarta Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios vienuolyno pirmo aukšto dekoro ikonografija.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Meno istorija

E. H. Gombricho „Meno istorija“, pirmą kartą originalo kalba išleista dar 1950 metais, sulaukusi 16 leidimų ir daugelio vertimų į kitas kalbas, iki šiol tebėra neprilygstamas vadovas norintiems pažinti dailės ir architektūros pasaulį.Šiame meno istorijos veikale profesorius Gombrichas išsamiai apžvelgia svarbiausius architektūros ir dailės reiškinius per visą kultūros istoriją – nuo akmens amžiaus urvų piešinių […]

Kaligrafijos sąsiuviniai 2013/1 (9)

Žurnalas apie kaligrafiją.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Il barocco in Lituania. Guida

Išsamus ir gausiai iliustruotas baroko gidas italų kalba, nušviečiantis pagrindinius baroko istorijos Lietuvoje faktus ir pristatantis iškiliausius šio stiliaus kūrinius. Lietuvai barokas yra viena didžiausių epochų, palikusių labai gilius pėdsakus šalies kultūriniame mentalitete. „Il barocco in Lituania“ pristato ir svarbius XVII–XVIII a. sakralinės architektūros paminklus, kurių nemažai sukūrė garsūs italų architektai, skulptoriai, ir unikalų Lietuvos […]

Lietuvos skulptūra iki XVII a. vidurio

Ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo tamsus ir atsilikęs kraštas? Ar tikrai Europos mados vėlavo šimtmetį ir du? Po 1650 metų šalį nusiaubė okupacijos ir maža kas liko iš seniausių laikų, tad sunku drąsiai atsakyti „taip“ arba „ne“. Po kruopelę renkami faktai rodo, kad ir XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje Lietuvos šventovėse bei rūmuose […]

Tekstai apie dizainą

1961 m. Vilniaus dailės akademijoje buvo įkurta Dizaino katedra, tuo metu pavadinta Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra. Minint šią datą, vienas iš 2011 metų Acta Academiae Artium Vilnensis numerių yra skiriamas dizainui, aprėpiant lietuviškus ir tarptautinius kontekstus. Jame publikuojami tekstai yra įvairių žanrų (menotyrinės studijos, esė, interviu, šaltinių publikavimas) ir dizaino sričių: nuo interjero, daiktų, […]

Lietuvis tarp Karaliaus-Dvasios įpėdinių: Čiurlionio kūryba „Jaunosios Lenkijos“ kontekste

Šiandien gerai žinoma, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ryšiai su lenkų XIX ir XX amžių sandūros kultūra kol kas nebuvo smulkiau nagrinėjami. Šioji spraga neabejotinai įsisenėjo, nors literatūroje apie M. K. Čiurlionį apstu įvairių, įkvepiančių tekstų, tiesiogiai ar netiesiogiai rodančių, kad iš tiesų reikia kruopščiai ištyrinėti lietuvių dailininko kūrybą Jaunosios Lenkijos kontekste. Mintimis apie tai Radosławas […]